Jaunimo politika Lietuvoje 

Lietuvos jaunimo politika yra pripažinta Lietuvos politikos dalis nuo 1996 metų, kuomet Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Jaunimo politikos koncepciją, kurioje buvo apibrėžtos valstybinės institucijos, atsakingos už jaunimo politikos principų, tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Koncepcijoje taip pat įtvirtinta viena pažangiausių Europoje sprendimų priėmimo sistemų - įkurta jaunimui aktualius klausimus svarstanti ir sprendimus priimanti Jaunimo reikalų taryba (sudaroma pariteto principu iš 6 įvairių ministerijų atstovų ir 6 jaunimo organizacijų atstovų) ir tuos sprendimus įgyvendinantis sekretoriatas. 2003 metais priimtas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau JPPĮ), reglamentuojantis jaunimo politikos įgyvendinimą ir įteisinantis jaunimo politikos struktūrą. 

JPPĮ apibrėžia, jog jaunimo politika tai sritis, kurioje sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jam integruotis į visuomenės gyvenimą, siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms. Lietuvoje jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Įstatyme taip pat nustatyta, kas yra laikoma jaunimo organizacija, nacionaline jaunimo organizacijų taryba bei regionine jaunimo organizacijų taryba. Jaunimo politika liečia apie 24% Lietuvos gyventojų arba 810 tūkst. žmonių (Statistikos Departamento duomenys, 2008 m.). Įstatyme identifikuotos 11 jaunimo politikos įgyvendinimo sričių – pilietiškumo ugdymo ir karo prievolės atlikimo; švietimo ir mokymo; neformalaus ugdymo; darbo ir užimtumo; apsirūpinimo būstu; laisvalaiko, kūrybos ir kultūros; socialinės ir sveikatos apsaugos; sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto; narkomanijos ir kitų priklausomybės formų; nusikalstamumo prevencijos bei kitų teisės aktų nustatytos sritys.

2005 metais Seimui priėmus JPPĮ pataisas Valstybinė jaunimo reikalų taryba reorganizuota į Jaunimo reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Jaunimo reikalų tarybą, kuri tapo patariančiuoju, konsultaciniu jaunimo politikos įgyvendinimo organu, netekusi sprendžiamosios galios.

Jaunimo politikos struktūra ir pagrindiniai veikėjai nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis

Jaunimo politiką kuruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už jaunimo politikos įgyvendinimą atsakingas Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau JRD). Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau LiJOT) yra nuo 1992 metų veikianti didžiausia skėtinė jaunimo organizacija, vienijanti 62 nacionalinės ir regionines jaunimo organizacijų tarybas. Pariteto principu formuojama Jaunimo reikalų taryba, kuri sudaroma iš 6 LiJOT Asamblėjoje renkamų ir 6 Vyriausybės deleguojamų atstovų, nagrinėja svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikia pasiūlymus Jaunimo reikalų departamentui dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo. Jaunimo reikalų tarybos sudėtį ir nuostatus Socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Regioniniu lygmeniu svarbų vaidmenį vaidina Regioninės jaunimo organizacijų tarybos, kitaip vadinamos „Apskritaisiais stalais“, vienijančios konkretaus regiono jaunimo organizacijas bei siekiančios savo organizacijoms narėms (o kartu ir regione gyvenantiems jauniems žmonėms) aktualių pokyčių, stirpinti jaunimo iniciatyvas bei skatinti teigiamą visuomenės ir vietos valdžios institucijų požiūrį į jauną žmogų. Šiuo metu įregistruota 30 regioninių jaunimo organizacijų tarybų.

Savivaldybės lygmeniu taip pat veikia jaunimo reikalų taryba, kuri sudaro jaunimui lygiateisiais pagrindais spręsti jaunimui aktualius klausimus. Savivaldybėje taip pat dirba jaunimo reikalų koordinatorius, kuris nuolat kuruoja jaunimo politikos sritį savo regione.

Tarptautinis bendradarbiavimas aktyviai plėtojamas su Europos Sąjungos bei kitomis valstybėmis. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina 5 tarptautinius susitarimus: su Norvegijos Karalyste, Vokietijos Federacinės Respublika, Flandrijos bendruomene, Velsu, Azerbaidžano Respublika. Jaunimo reikalų departamentas dalyvauja tarptautinėse darbo grupėse ir su jaunimo politika susijusiuose renginiuose Europos sąjungos bei Europos Tarybos lygmeniu. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra didžiausios Europos jaunimo skėtinės organizacijos – Europos jaunimo forumo - tikroji narė.